PIRMŲJŲ IŠEIVIŲ SAMBŪRIAI IR DARBAI LIETUVAI.

THE FIRST MEETINGS OF AND WORK FOR LITHUANIA BY EXPATS.

In the second half of the 19th c., the first wave of Lithuanian emigration began, lasting until WWI. According to historian calculations, at that time nearly half a million people left Lithuania, most travelling to the United States. Having just gained personal independence, illiterate people, upon arriving in the US, would gain an education, become more active and form fellowships. From the end of the 19th c., Lithuanian expats actively joined the fight for Lithuania. In various forms, the idea of Lithuania was disseminated, supported by the activities Lithuanian information bureaus established in Europe, as well as the fellow countrymen left behind in the Russian Empire, particularly those who had suffered in WWI. After restoration of independence, the expats put great effort into the United States accepting Lithuania de jure. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šia iniciatyva atkreiptas dėmesys į Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklą lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo, tradicijų, tautinės tapatybės išsaugojimo srityse, jos indėlį kuriant šiuolaikinę modernią Lietuvos valstybę. Taip pat pagalbą jungiantis į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Jungtines Tautas, UNESCO, NATO, Europos Sąjungą ir ne mažiau svarbų vaidmenį šiuolaikinės Lietuvos diasporai. Atsižvelgta ir į tai, kad 2019 metais sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių chartija, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė, apibrėžtos jos pamatinės teisės, vertybės, principai, lietuvių įsipareigojimas darbu, mokslu, turtu, pasiaukojimu kovoti, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę. Minėdami Pasaulio lietuvių metus, gręžiamės į pirmuosius lietuvių emigrantus: apie pirmosios emigracijos bangos lietuvių bendruomeninę ir patriotinę veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Išeivijos lietuvių organizacijų veiklą, jų finansinę ir politinę paramą, kuri buvo labai svarbi atkuriant Lietuvos valstybingumą, pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės pavaduotojas, muziejininkas dr. Žygintas BŪČYS. Jį kalbina Lina Leparskienė. [ABSTRACT FROM AUTHOR]